VU muziejus pristato jubiliejinį dvikalbį pirmosios Adomo Mickevičiaus knygos leidimą
Dvikalbis pirmosios Adomo Mickevičiaus knygos naujas leidimas. J. Auškelio nuotr.
Vasario 9 d. 18.00 val. Vilniaus universiteto (VU) Mažojoje auloje (Universiteto g. 3) vyks VU muziejaus išleistos knygos „Adomo Mickevičiaus Poezija. Pirmas tomas / Poezye Adama Mickiewicza. Tom pierwszy“ pristatymas. Ši knyga laikoma lenkiško ir lietuviško romantizmo, kurio 200 metų jubiliejus minėtas 2022 m., atskaitos tašku.
„Vilniaus universiteto muziejus planuodamas lenkiško ir lietuviško romantizmo jubiliejų ieškojo būdų, kaip tinkamai jį įprasminti. Be daugybės įvairių paminėjimo renginių, nutarėme, kad svarbu atsigręžti į romantizmo pradžių pradžią – tai yra pirmąją Adomo Mickevičiaus poezijos rinktinę. Knygos sudarymas, vertimai ir kiti darbai užtruko apie pusantrų metų. Džiaugiamės, kad knyga buvo išleista Vilniaus gimtadienio išvakarėse – tai savotiškas priminimas apie Vilniaus daugiakultūrę praeitį, pagarbą jai ir bendrystės ryšių stiprinimą šiandien tarp skirtingų Vilnių kūrusių ir kuriančių tautų“, – apie knygos rengimą pasakoja projekto vadovė M. Ramonaitė.
Naujos knygos pristatymo renginį atidarys VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas ir Lenkijos Respublikos ambasados pirmoji patarėja, Lenkijos instituto Vilniuje vadovė Dorota Mamaj. Naująją knygą, leidinio vertimą ir išleidimo sumanymą pristatys eiliuotų tekstų vertėja prof. Regina Koženiauskienė, knygos sudarytoja ir vyriausioji redaktorė, Lietuvos istorijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Reda Griškaitė, literatūrologė, VU profesorė Brigita Speičytė ir projekto vadovė, VU muziejaus direktorė Monika Ramonaitė. Renginyje išgirsite A. Mickevičiaus balades lietuvių ir lenkų kalbomis. Svečiai turės unikalią galimybę apžiūrėti VU bibliotekos Retų spaudinių skyriuje saugomą 1822 m. A. Mickevičiaus pirmojo „Poezijos“ tomo egzempliorių.
1822 m. A. Mickevičiaus knygos originalas buvo išleistas VU veikusioje Juozapo Zavadskio spaustuvėje. Naujas „Poezijos. Pirmo tomo“ leidimas pirmą kartą parengtas lietuvių ir lenkų kalbomis kaip solidi šaltinio publikacija, kurioje pateikti originalūs A. Mickevičiaus tekstai ir jų naujai atlikti vertimai į lietuvių kalbą. Leidinį papildo literatūros tyrinėtojų ir knygos rengėjų tekstai, taip pat – dailininko Stasio Eidrigevičiaus iliustracijos.
Stasio Eidrigevičiaus iliustracija Lelijos
Eiliuotų tekstų vertėja prof. R. Koženiauskienė poeziją vertė iš pirminio 1822 m. šaltinio – unikalaus 513 vienetų tiražo.
„Pajausti ir perteikti epochos dvasią ir stilių yra kiekvieno vertėjo siekis. Rodos, paprasta, skaidri ir aiški Adomo Mickevičiaus lenkų kalba, bet ji turi daug nenusakomos vidinės galios, – sako prof. R. Koženiauskienė. – Perteikti poezijos dvasios galią, ne prėską, o tikrą paprastumo žavesį, vaizdą, garsažodžių dermę, stilistikos plastiką ir yra sunkiausia. Poeto žodis tik atrodo paprastas, be puošmenų, bet visada apgalvotas, tikslus ir taupus, jis kartu ir vaizdas.“
Anot knygos redaktorės dr. R. Griškaitės, vienas svarbiausių leidinio sumanytojų norų buvo pateikti originalą tokį, koks jis buvo pačioje pirmojoje laidoje – raidė raidėn, ženklas ženklan, su didele pagarba A. Mickevičiaus regionizmui ir net rašybos ar korektūros klaidoms.
„Žinoma, visa tai skaitytojui reikėjo išsamiai paaiškinti, papasakoti tiek pirmojo A. Mickevičiaus poezijos tomelio istoriją, tiek mūsų leidinio koncepciją. Taip atsirado mano pratarmė ir įvedamasis straipsnis“, – pasakoja ji.
Knygą įsigyti galima VU leidyklos knygyne, VU muziejuje ir kitose knygos platinimo vietose, taip pat knygos pristatymo renginio metu.
Knygos leidybą finansavo Lietuvos kultūros taryba, fondas „Parama lenkams Rytuose“ Lenkijos kultūros ir nacionalinio paveldo ministro lėšomis iš Kultūros rėmimo fondo, Lenkijos institutas Vilniuje.
Naujas pirmosios A. Mickevičiaus poezijos knygos leidimas: „raidė raidėn, ženklas ženklan, su didele pagarba net rašybos klaidoms“
Knygos „Poezye Adama Mickiewicza", t. 1 (Adomo Mickevičiaus poezija, Vilnius, 1822) antraštinis puslapis. Šaltinis: Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto biblioteka
2022 m. buvo minimas lenkiško ir lietuviško romantizmo jubiliejus. Jo atskaitos tašku yra laikoma pirmoji poeto Adomo Mickevičiaus poezijos knyga, kuri prieš 200 metų, 1822-aisiais, buvo išleista Vilniaus universitete (VU) veikusioje Juozapo Zavadskio spaustuvėje. Jubiliejaus proga VU muziejus pristato naują šios knygos „Adomo Mickevičiaus Poezija. Pirmas tomas / Poezye Adama Mickiewicza. Tom pierwszy“ leidimą.
Naujasis knygos leidimas parengtas lietuvių ir lenkų kalbomis. Originalių A. Mickevičiaus tekstų vertimą papildo literatūros tyrinėtojų ir knygos rengėjų tekstai, taip pat – dailininko Stasio Eidrigevičiaus iliustracijos.
Apie naująjį knygos leidimą, jo atsiradimo aplinkybes, vertimo iššūkius ir A. Mickevičiaus kūrybos aktualumą pasakoja knygos sudarytoja ir vyriausioji redaktorė, Lietuvos istorijos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Reda Griškaitė, eiliuotų tekstų vertėja, kalbininkė prof. habil. dr. Regina Koženiauskienė ir knygos leidimo projekto vadovė, VU muziejaus direktorė Monika Ramonaitė.
Kaip kilo šios knygos projekto idėja?
Monika Ramonaitė: Vilniaus miestas yra laikomas lenkiško ir lietuviško romantizmo lopšiu. VU muziejus, planuodamas jubiliejinius metus, ieškojo būdų, kaip tinkamai juos įprasminti. Mūsų krašto romantizmo pradžia yra Adomo Mickevičiaus „Poezijos“ rinkinio išleidimas, todėl, be daugybės įvairių paminėjimo renginių, nutarėme, kad svarbu atsigręžti į romantizmo pradžių pradžią.
Su knygos sudarytoja dr. Reda Griškaite nutarėme, kad leidžiant šią knygą skaitytoją būtina supažindinti su pilna šios knygos publikacija, istorija ir leisti pamatyti tokį „Poezijos“ rinkinį, kokį apsispręsdamas būti romantizmo kūrėju išleido pats A. Mickevičius.
Monika Ramonaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
A. Mickevičiaus „Poezija“ dabar įamžinta lietuvių ir lenkų kalbomis vienoje knygoje. Kuo tai svarbu abiem tautoms?
Reda Griškaitė: Dvikalbis leidinys yra logiškas ir istoriškai pagrįstas. Lenkų kalba – tai A. Mickevičiaus kalba, o kartu norėjome parodyti, koks poetas ir visa jo aplinka yra brangūs ir lietuviams. Žvelgiant iš šių dienų pozicijos, tai ne kultūrinių dalybų, o nuoširdžios meilės A. Mickevičiui išraiška. Šia knyga norėjome parodyti didelę ir lygiavertę pagarbą abiem tautoms. Tikiu, kad tokiam knygos variantui pritartų ir pats poetas.
Knygos turinys žavi ne tik A. Mickevičiaus baladėmis, romansais ir kitais poeto kūriniais, bet ir juos praturtinančiais tekstais. Taip yra atskleidžiama A. Mickevičiaus pirmosios knygos istorija. Kaip sekėsi atrasti poeto paslaptis? Su kokiais sunkumais ir atradimais susidūrėte?
Reda Griškaitė: Svarbus noras buvo pateikti originalą tokį, koks jis buvo pačioje pirmojoje laidoje – raidė raidėn, ženklas ženklan, su didele pagarba A. Mickevičiaus regionizmui ir net rašybos ar korektūros klaidoms. Žinoma, visa tai skaitytojui reikėjo išsamiai paaiškinti, papasakoti tiek pirmojo A. Mickevičiaus poezijos tomelio istoriją, tiek mūsų leidinio koncepciją.
Didelių atradimų tikrai nepadarėme, nes šios knygos herojus toks didis ir taip anatomiškai ištirtas, kad pasakyti ką nors, kas dar nebuvo pasakyta, tiesiog neįmanoma. Gal kiek naujas buvo noras suskaičiuoti pirmosios A. Mickevičiaus knygos laidos Lietuvoje egzempliorius. Atlikus apklausas paaiškėjo, kad Lietuvos atminties institucijose šiandien saugomi vos 7 еgzemplioriai: 3 – iš pačios pirmosios ir 4 – iš pakartotinės slaptosios laidos.
Reda Griškaitė. Gedimino Vitkaus nuotr.
Kaip sekėsi versti A. Mickevičiaus kūrybą? Ar vertimui naudojote pirminius šaltinius?
Regina Koženiauskienė: Verčiau iš pirminio 1822 m. šaltinio, kurio originalą bus galima pamatyti vieno egzemplioriaus parodoje, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos surengtoje pristatomos knygos pasirodymo proga. Taigi versta iš unikalaus 513 vienetų tiražo, kurio atsiradimas skleidėsi paties autoriaus, jaunojo poeto romantiko, VU auklėtinio ir absolvento, ištikimiausių jo bičiulių bendramokslių, rėmėjų, redaktorių, leidėjų, prenumeratorių akyse.
Versdama jaučiausi tarsi atgimusioje bičiulių filomatų draugijoje. Mane supo kolegos, to paties VU bendruomenės nariai, XIX a. mokovai, patyrę A. Mickevičiaus gyvenimo ir kūrybos tyrėjai, profesionalai istorikai, lituanistai ir polonistai, poeto muziejaus darbuotojai, recenzentai, redaktoriai, leidėjai, iliustratorių komanda, visi dirbome ranka rankon.
Ar verčiant balades ir romansus susidūrėte su netikėtumais? Kas labiausiai įsiminė?
Regina Koženiauskienė: Susitikimų ir pažinties su poetu kelyje netikėtumu aš pavadinčiau mistišką sutapimą, atvedusį mane iki šių vertimų: mūsų VU Klasikinės filologijos katedra su visomis auditorijomis buvo įsikūrusi dabartinio A. Mickevičiaus muziejaus patalpose, kuriose gyveno ir kūrė poetas. Po 5 metų studijų vėl kelis dešimtmečius dėsčiau tose pačiose patalpose įsikūrusiems žurnalistikos studentams, o ir mano namai buvo visai šalia – tik per vieną čia pat vingiuojančios gatvelės pastatą.
Taigi susitikimų su poetu takeliai trumpi ir tie patys, bet iš tiesų gana ilgas ir sudėtingas vertimo kelias, primenantis alpinisto kopimą: nuo pirmo žengto žingsnio vidurinėje mokykloje, kur susižavėjusi deklamavau jo sonetus, nuo pirmos studijų dienos VU, po to nuo senųjų amžių poetų vertimų iki XIX amžiaus, kol pagaliau ėmiausi filomatų, ypač artimiausio Adomo bičiulio, šios knygos dedikato Jono Čečioto, rankraščių ir knygų vertimų ir galop paėmiau į rankas „Primulę“ – A. Mickevičiaus „Poezijos“ pirmąjį kūrinį.
A. Mickevičiaus baladėse galima aptikti nemažai mistikos, pamokymų apie gyvenimo tiesas, skausmo dėl prarastos meilės ir t. t. Kokios temos atsivėrė ar įsiminė Jums ruošiant vertimą „Poezijos“ pirmam tomui?
Regina Koženiauskienė: Pajausti ir perteikti epochos dvasią ir stilių – kiekvieno vertėjo siekis. Rodos, paprasta, skaidri ir aiški A. Mickevičiaus „Baladžių ir romansų“ lenkų kalba, bet ji turi tiek nenusakomos vidinės galios. Tai štai perteikti poezijos dvasios galią, ne prėską, o tikrą paprastumo žavesį, vaizdą, garsažodžių dermę, stilistikos plastiką ir yra sunkiausia. Poeto žodis tik atrodo paprastas, be puošmenų, bet visada apgalvotas, tikslus ir taupus, jis kartu ir vaizdas.
Iš tiesų „Baladės ir romansai“ – tai mitologija – senųjų metraščių, padavimų, legendų, sakmių romantinė stilizacija. Atidžiai ir garsiai skaitydama kartais girdėjau neįtikėtinai atskambančius senovinių sutartinių, raudų aidus.
Įdomu, kad Mickevičių šeimos dvarelis stovėjo pačioje Mindaugo kalno papėdėje. Poetas nuo mažumės sėmėsi legendų, mintimis mėgino pasinerti į paslaptingą ežerą, apdainuotą „Svitezyje“ ir „Svitezietėje“. Turbūt ne tik iš prigimtinės vaizduotės, bet ir iš istorijos studijų, patirtų įspūdžių, realios aplinkos talentingas poetas įgavo įtikinimo galių: žinai, kad tai legenda, o tiki jos realumu. Taip pat dauguma pirmosios knygos kūrinių persmelkti prarastos mylimosios vaizdinio. Mylima moteris, tapusi romantiniu literatūriniu vaizdiniu, regima ne tik beveik visose baladėse, bet ir „Kituose kūriniuose“, kurie autoriaus įdėti į šią knygą.
Regina Koženiauskienė. Bartosz Frątczak nuotr.
Knyga papildyta dailininko Stasio Eidrigevičiaus piešiniais, kurtais pagal poeto balades. Kaip tai praturtino šį leidimą?
Reda Griškaitė: Stasio Eidrigevičiaus piešiniai yra savita knygos sensacija. 1822 m. laida taip pat buvo iliustruota. Žinoma, mums vertinga viskas, kas kadaise buvo įdėta į pirmą A. Mickevičiaus poezijos knygą: ir lyra grojantys amūrai, ir antikiniai šalmai, ir graikiškos vazos, bet kartu tai ir klišės, kurias matome vos ne kas antrame tada Vilniuje leistame poezijos tomelyje.
S. Eidrigevičiaus piešiniai buvo kurti tik A. Mickevičiui. Skaitytojas galės pamatyti ir 1822 m. laidos iliustracijas. Apskritai suderinti autentiką ir šiuolaikybę buvo vienas sunkiausių leidinio uždavinių. Ir čia visas knygos kolektyvas lenkia galvą prieš knygos dailininkę Eloną Mariją Ložytę. Džiugu, kad VU leidykla šį leidinį pristatė ir Knygos meno konkursui.
Jau laikant šią knygą savo rankose, ką ji Jums reiškia?
Reda Griškaitė: Man ši knyga – tai tarytum grįžimas į praeitį. 1987–1989 m. ir pati dirbau A. Mickevičiaus muziejuje Bernardinų gatvėje. Ten įvyko mano pirma rimta pažintis su Adomu. Po to nuolat jį sutikdavau ir savo moksliniame kelyje. Nes jeigu gyveni XIX amžiumi, nesutikti A. Mickevičiaus tiesiog neįmanoma.
Regina Koženiauskienė: Pristatoma knyga sunki ir svari tiesiogine ir perkeltine prasme – pirmiausia ji man reiškia didžiulę atsakomybę. Tai ne tik „Baladžių ir romansų“ vertimas, tai iškilios asmenybės pirmosios 200 metų knygos istorija. Tai ir „vainikų vainikas“ (autoriaus žodžiais, wianek nad wianki) poeto vardo institutams ir muziejams Lenkijoje, Lietuvoje ir pasaulyje, dovana mylimo Vilniaus jubiliejui ir jo perlui Vilniaus universitetui, autoriaus ir mūsų visų knygos rengėjų Almae Matri. Šios didžiulės knygos gimimo kitaip nei Vilniaus universitete, kurio kiekviena kertelė mena jauną Poetą, net neįmanoma būtų įsivaizduoti.
Monika Ramonaitė: Per visą knygos leidimo laikotarpį dirbau daugiausia jos užkulisiuose kaip projekto vadovė. Jaučiuosi visai didžiulei komandai labai dėkinga už šiuos pusantrų metų dėtas milžiniškas pastangas, bendrystę ir susitelkimą tam, kad šią knygą šiandien turėtume. Laikydama šią knygą savo rankose labai džiaugiuosi ir didžiuojuosi tuo, kad ji parengta Vilniaus universitete, ten, kur prieš 200 metų jos istorija ir prasidėjo.
Šios knygos pristatymas vyks vasario 9 d. 18.00 val. VU Mažojoje auloje (Universiteto g. 3, II aukštas). Nuo vasario 10 d. Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje veiks vieno egzemplioriaus paroda, kurioje bus eksponuojamas originalus 1822 m. A. Mickevičiaus išleistas „Poezijos“ rinkinys.
Knygą įsigyti galima VU leidyklos knygyne, VU muziejuje ir kitose knygos platinimo vietose.
Knygos leidybą finansavo Lietuvos kultūros taryba, fondas „Parama lenkams Rytuose“, Lenkijos kultūros ir nacionalinio paveldo ministras lėšomis iš Kultūros rėmimo fondo, Lenkijos institutas Vilniuje.
Muziejaus nedarbo dienos
Pranešame, kad spalio 31 d., lapkričio 1 ir 2 d. Vilniaus universiteto muziejus nedirbs, t. y. Šv. Jonų bažnyčios varpinė ir Adomo Mickevičiaus muziejus. Šiomis dienomis lankytojams bus prieinami tik Vilniaus universiteto Didysis, Observatorijos ir K. Sirvydo kiemai. Šv. Jonų bažnyčia bus atidaryta tik vakarinėms mišioms.
Taip pat pranešame, kad spalio paskutinė savaitė yra Šv. Jonų bažnyčios varpinės darbo sezono pabaiga. Apsilankyti varpinėje galite iki spalio 30 d. (imtinai). Naujasis sezonas startuos balandžio mėnesį.
Apie VU muziejaus veiklas naujienas skelbsime Muziejaus puslapyje ir Facebook. Iki greitų susitikimų!
Muziejaus darbo laikas švenčių metų
Pranešame, kad šių metų gruodžio 24 – 26 d. Vilniaus universiteto muziejus ir Adomo Mickevičiaus muziejus nedirbs. Pavieniai lankytojai šiomis dienomis galės aplankyti VU kiemelius ir Šv. Jonų bažnyčią nuo 9:00 iki 15:00 valandomis.
Tiek pavienių lankytojų, tiek organizuotų grupių (būtina registracija) laukiame atvykstant gruodžio 27 – 30 d. įprastomis VU muziejaus ir A. Mickevičiaus muziejaus darbo valandomis.
Gruodžio 31 d. lankytojai ir organizuotos grupės (būtina registracija) Vilniaus universiteto ansamblyje bus priimamos nuo 9:00 iki 14:00. Adomo Mickevičiaus muziejus gruodžio 31 d. nedirbs.
Sausio 1 d. Vilniaus universiteto muziejus ir A. Mickevičiaus muziejus nedirbs.
Поетичний конкурс "Майте серце, загляньте в своє серце"
У червні 1822 року у Вільнюсі в друкарні Йозефа Завадського вийшов друком перший том " Поезій" Адама Міцкевича. Видання цієї книги ознаменувало початок епохи романтизму в Польщі та Литві. Щоб підкреслити важливість цієї події, запрошуємо Вас взяти участь у поетичному конкурсі
"Майте серце, загляньте в своє серце",
з нагоди відзначення 200-річчя виходу у світ першого тому "Поезій" Адама Міцкевича.
Конкурс відкритий для всіх, хто знаходить радість життя в поезії!
Умови проведення конкурсу:
- Роботи можна подавати литовською, польською, російською та українською мовами.
- Обсяг конкурсних робіт не повинен перевищувати однієї сторінки.
- Жанр і тематика поезії обирається авторами самостійно.
Заявки можна надсилати до 18 листопада 2022 року на електронну адресу: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Просимо уточнити склад учасників:
- ім'я, прізвище;
- вік;
- номер телефону;
- адреса електронної пошти.
Учасник Конкурсу (або його повнолітній представник, якщо Учасник є неповнолітнім) погоджується та не має жодних претензій щодо публічного показу та публікації фотографій та творів Учасника у відкритому доступі.
Результати конкурсу будуть оголошені
14 грудня ц.р. о 16.00.
у Музеї Адама Міцкевича
(м. Вільнюс, вул. Бернардіну, 11).
Переможці будуть нагороджені подяками та пам'ятними подарунками.
Додаткова інформація:
Тел: (8 5) 279 18 79
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
