[LT]
Kviečiame į Literatūrinį trečiadienį „Palanga – Baltijos Zakopanė“.
Kuo Palanga traukė ne tik lietuvius, bet ir lenkų kultūros elitą? Kaip nedidelis pajūrio kurortas tapo vieta, kurioje vasaromis susitikdavo menininkai, rašytojai, muzikai ir visuomenės veikėjai?
Į šią intriguojančią Palangos praeitį kviečiame leistis kartu su žinomu Vakarų Lietuvos istoriku, muziejininku ir publicistu Romualdu Beniušiu.
XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje Palanga buvo svarbi ne tik Lietuvos kultūriniam gyvenimui – būtent čia 1899 m. parodytas pirmasis lietuviškas spektaklis „Amerika pirtyje“. Tuo pat metu Palanga tapo ir reikšmingu lenkų kultūros traukos centru. Kurorto puoselėtojai grafas Feliksas Tiškevičius ir jo žmona Antonina Korzbok- Łącka siekė, kad Palanga garsėtų ne tik kaip poilsio ir sveikatinimosi vieta, bet ir kaip kultūrinio gyvenimo bei tautiečių susitikimų erdvė.
Palanga buvo kuriama kaip Baltijos Zakopanė, kur buvo ne tik gydomasi ir poilsiaujama, bet ir leidžiamas laikas su tautiečiais. Vasarą čia koncertuodavo Varšuvos filharmonijos orkestras, gastroliuodavo žinomi dainininkai, teatralai, Palangoje galėjai sutikti garsių lenkų menininkų, rašytojų, politikų, visuomenės veikėjų. Kuo Palanga juos žavėjo ir kokį pėdsaką jie paliko miesto istorijoje?
Apie šį ypatingą Palangos istorijos laikotarpį rašė lenkų menotyrininkė, humanitarinių mokslų profesorė Małgorzata Omilanowska knygoje „Pabaltijo Zakopanė. Palanga Tiškevičių laikais“. 2011 m. Lenkijoje išleistas veikalas vėliau pasirodė ir lietuvių kalba, o 2018 m. jo autorė už Palangos istorijos tyrinėjimus buvo pagerbta Palangos miesto garbės pilietės vardu.
Literatūriniame trečiadienyje kartu su Romualdu Beniušiu prisiminsime šią išskirtinę epochą, aptarsime Małgorzatos Omilanowskos knygą ir atrasime mažiau žinomų istorijų apie Palangą.
❗️Renginys vyks lietuvių kalba.
Renginys vyks lapkričio 18 d. 17:00 val. Vilniaus universiteto Mažosios aulos buvusioje kavinėje, Universiteto g. 3 (įėjimas per VU Didįjį kiemą, šalia Šv. Jonų bažnyčios varpinės).
[PL]
Zapraszamy na Środę Literacką „Połąga – Zakopane nad Bałtykiem”.
Co sprawiało, że Połąga przyciągała nie tylko Litwinów, lecz także elitę kulturalną Polski? Jak niewielki nadmorski kurort stał się miejscem, w którym latem spotykali się artyści, pisarze, muzycy i przedstawiciele życia publicznego?
W tę fascynującą podróż w przeszłość Połągi zapraszamy wspólnie ze znanym historykiem zachodniej Litwy, muzealnikiem i publicystą Romualdasem Beniušisem.
Pod koniec XIX i na początku XX wieku Połąga odgrywała ważną rolę nie tylko w życiu kulturalnym Litwy. To właśnie tutaj w 1899 roku wystawiono pierwszą litewskojęzyczną sztukę teatralną „Amerika pirtyje” („Ameryka w łaźni”). Jednocześnie Połąga stała się ważnym ośrodkiem kultury polskiej. Hrabia Feliks Tyszkiewicz i jego żona Antonina Korzbok-Łącka, rozwijając kurort, starali się rozsławić go nie tylko jako miejsce wypoczynku i kuracji, lecz także jako przestrzeń życia kulturalnego i spotkań rodaków.
Połąga miała stać się bałtyckim Zakopanem – miejscem, w którym nie tylko wypoczywano i dbano o zdrowie, ale także spędzano czas w gronie rodaków. Latem występowała tu orkiestra Filharmonii Warszawskiej, gościli znani śpiewacy i artyści teatralni, a w kurorcie można było spotkać wybitnych polskich artystów, pisarzy, polityków i działaczy społecznych. Czym Połąga ich zachwycała i jaki ślad pozostawili w historii miasta?
O tym niezwykłym okresie w dziejach Połągi pisała polska historyczka sztuki, profesor nauk humanistycznych Małgorzata Omilanowska w książce „Nadbałtyckie Zakopane. Połąga w czasach Tyszkiewiczów”. Publikacja, wydana w Polsce w 2011 roku, ukazała się później również w języku litewskim. W 2018 roku autorka została uhonorowana tytułem Honorowej Obywatelki Miasta Połągi za swoje badania nad historią miasta.
Podczas Środy Literackiej wspólnie z Romualdasem Beniušisem przypomnimy tę wyjątkową epokę, porozmawiamy o książce Małgorzaty Omilanowskiej i odkryjemy mniej znane historie związane z Połągą.
❗️Spotkanie odbędzie się w języku litewskim.
Środa Literacka odbędzie się 18 listopada o godz. 17:00 w pomieszczeniach dawnej kawiarni Małej Auli Uniwersytetu Wileńskiego, Universiteto g. 3 (wejście od strony Dziedzińca Wielkiego – obok dzwonnicy kościoła Św. Janów).
Powered by iCagenda