Sidebar

Pradžia: 2023-09-28 18:00
Pabaiga: 2023-09-28 19:00

geologinis laikas rudnickaitė 1Geologai įpratę geologiniame laike ieškoti spirale slenkančių cikliškai pasikartojančių Žemės planetos raidos pėdsakų “užrašytų” uolienų metraštyje. Paskaitos metu kviečiame “pakeliauti” geologiniu laiku trunkančiu milijonus ir milijardus metų… 

Dr. Eugenija Rudnickaitė - mokslininkė, geologijos tyrėja, ilgametė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Geologijos ir mineralogijos muziejaus specialistė.   

Observatorijoje veiks mini ekspozicija, kurioje bus galima išvysti geologinio laiko “liudininkus”. 

Data: rugsėjo 28d. 18val.  

Trukmė: 1val. 

Vieta: VU Idėjų observatorija (M. K. Čiurlionio g. 29)

Pradžia: 2023-09-21 18:00
Pabaiga: 2023-09-21 22:00
 vdff atidarymas
Ištikimi žiūrovai žino, kad VDFF atidarymui visuomet stengiamės surasti įdomią miesto vietą, susijusią su pristatomo filmo temomis. Jau esame šventę festivalio pradžią laive, Mokslininkų namų terasoje, Lietuvos medicinos bibliotekoje, VDFF namų – „Skalvijos“ kino centro – kieme…
 
Šių metų atidarymo filmas – garsios amerikiečių eksperimentinio kino kūrėjos Deborah Stratman „Paskutinieji dalykai“, pasakojantis apie pasaulio atmintį, amžiams užkoduotą akmenyse. Filmas taps įžanga šventei istorinėje miesto vietoje: Vilniaus universiteto „Idėjų observatorijoje“.
 
Po seansų „Skalvijoje“ ir Paupio „Pasakoje“ kviečiame žiūrovus į vakarinę atidarymo dalį Vilniaus universiteto „Idėjų observatorijoje“ (M.K. Čiurlionio g. 29).
20 val. „Idėjų observatorijos“ teritorijoje vyks geologo Jono Šečkaus ekskursija (30 min.) apie Vilniaus miesto geologiją, vėliau kviesime apžiūrėti dr. Eugenijos Rudnickaitės specialiai festivaliui surengtą mineralų parodą, aplankyti observatorijos bokštelius ir susipažinti su šios vietos istorija.
Žiūrovų taip pat lauks vaišės, muzika (DJ Híldå) ir vyno taurė.
Dalyvavimas ekskursijoje ir vakarinėje atidarymo dalyje atviras visiems.
 
Atidarymo filmo seansai rugsėjo 21 d. Vilniuje:
18:00 val. „Skalvijos“ kino centre
18:30 val. Paupio „Pasakoje“. Filmą pristatys kinotyrininkė, kuratorė Inesa Brašiškė.

Pradžia: 2023-09-16 12:00
Pabaiga: 2023-09-16 14:00
Vilnius 700
Vilniaus universiteto muziejus kviečia nemokamai susipažinti su Universiteto istorija Vilniaus mieste!
 
Trys skirtingos Vilniaus vietos. Trys skirtingos temos. Ir visa tai leis Jums susipažinti su Vilniaus universiteto bei Vilniaus miesto istorija. Šių skirtingų ekskursijų metu lankysitės Vilniaus Senamiestyje, Čiurlionio g. Universiteto komplekse bei Saulėtekyje – studentų miestelyje.
 
Detalesnę informaciją bei registracijas rugsėjo mėnesiui rasite čia:
 

 

 

Pradžia: 2023-08-10 18:00
Pabaiga: 2023-08-10 18:45
363840123 770841895044399 6225327943962545822 n
Vilniaus universiteto muziejus kviečia Jus į Dr. Eglės Sakalauskaitės Juodeikienės paskaitą "Kilniausias kūno organas - visų kančių kamienas: nervų ligų kilmės teorijos Vilniuje XIX a. pradžioje".
 
Neurologija kaip atskira klinikinės medicinos šaka Vakarų Europoje XIX a. pradžioje dar nebuvo susiformavusi, tačiau susidomėjimas nervų ligomis buvo didelis. To laikotarpio Vilniaus universiteto darbuose jau skelbta, kad svarbiausia sielos gebėjimų vieta, išorinių jutimų centras, pirminė judesių pradžia yra galvos smegenys, vadintos „kilniausiu žmogaus kūno organu”. Šios paskaitos tikslas – aptarti nervų ligų kilmės teorijas Vilniuje XIX a. pirmoje pusėje.
 
Dr. Eglė Sakalauskaitė-Juodeikienė – Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokslo darbuotoja, VU ligoninės Santaros klinikų ir Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro gydytoja neurologė. Parašiusi medicinos istorijos monografiją „Pamišimas ir epilepsija paūmėja šviečiant mėnesienai“. Nervų ligos Vilniuje XIX a. pirmoje pusėje.
 
  • Data: rugpjūčio 10d., 18val.
  • Registracija: https://bit.ly/3q89zTH.
  • Vieta: VU Idėjų observatorija (M.K. Čiurlionio g. 29)

Pradžia: 2023-08-10 21:00
Pabaiga: 2023-08-10 22:00

rugpjūtis dokumentinis 12023 m. rugpjūčio 10 d. 21.00 val. kviečiame į dokumentinio filmo „Jerzy Orda. Anarchistas pagal šv. Augustiną“ peržiūrą Vilniaus universiteto Adomo Mickevičiaus muziejuje (Bernardinų g. 11, Vilnius). Prieš filmo peržiūrą vyks pristatymas, kuriame dalyvaus scenarijaus autorė Ilona Lewandowska.

Jerzy Orda gimė 1905 m. kovo 20 d. Novišicuose, netoli Pinsko. Buvo kilęs iš bajorų giminės, puoselėjusios gilias Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tradicijas. Giminystės ryšiai jį siejo su akvarelininku, grafiku Napoleonu Orda, taip pat su Giedraičiais. 1926 m. Jerzy Orda atvyko į Vilnių tęsti istorijos studijų Stepono Batoro universitete. Sužavėtas miesto barokinės architektūros ir išskirtinumo, Orda liko jam ištikimas, nepaisant visų audringų II pasaulinio karo peripetijų ir dešimtmečius trukusios sovietų okupacijos.

„Tikroji jo specializacija, meilė ir profesija buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinė Vilnius. (…) Kartais svarstau, su kuo jis vėliau diskutuodavo, kai visa jo aplinka iš universiteto, institutų ir bibliotekų emigravo. Galbūt, turint omenyje, kad jo meilės objektas – barokinių bažnyčių miestas – liko nesunaikintas, kalba Ordai nebuvo svarbiausia ir jis rado panašių į save fanatikų tarp lietuvių Vilniaus išpažinėjų?“ – apie Jerzį Ordą rašė Czesławas Miłoszas.

Puikiai išsilavinęs istorikas buvo ne tik nepamainomas Vilniaus archyvų fondų žinovas, bet ir, gal net visų pirma, išskirtinė asmenybė. Praktiškai visą gyvenimą Orda konfrontavo su autoritarizmu arba totalitarizmais. Tokiais sudėtingais laikais jis visada sugebėdavo apginti savo nepriklausomybę ir elgtis pagal sąžinę, nors už tai teko mokėti milžinišką kainą. Kartais garsiai protestuodamas, kartais tyliai, jis visąlaik laikėsi savo ir liko ištikimas tiesai.

Filme su Orda žiūrovus supažindins jį asmeniškai pažinoję žmonės bei tie, kurių aistra sutampa su jo.

Iš pirmo žvilgsnio ramus, nors iš tiesų dramatiškų posūkių kupinas Ordos gyvenimas filmo kūrėjams suteikė galimybę apsvarstyti žmogaus laisvės ribas totalitarizmo sąlygomis, o galbūt ir totalitarinės valstybės poveikio ribas žmogaus laisvei.

Organizatoriai: Vilniaus universiteto Adomo Mickevičiaus muziejus, Jano Olševskio vardo fondas „Pomoc Polakom na Wschodzie“ 

Registracija į filmo peržiūrą (vietų skaičius ribotas): https://bit.ly/454lCA9.

Informacija apie filmą:

Dokumentinio filmo trukmė: 55 minutės

Scenarijaus autorė: Ilona Lewandowska

Režisierė: Dovilė Gasiūnaitė

Montažo režisierius: Vytautas Tinteris

Filme dalyvavo: Krystyna Adamowicz, dr. Rasa Antanavičiūtė, Alwida Bajor, kun. Wojciech Górlicki, prof. Zigmantas Kiaupa, Wojciech Piotrowicz, doc. dr. Andrzej Pukszto, dr. Vitalija Stravinskienė, Wojciech Zagała, Paweł Zienowicz

Prodiuserė: Teresa Rožanovska, „Ketvirta Versija“

PL

Projekcja filmu dokumentalnego „Jerzy Orda. Anarchista w duchu św. Augustyna”

10 sierpnia 2023 r. o godz. 21.00 zapraszamy na projekcję filmu dokumentalnego „Jerzy Orda. Anarchista w duchu św. Augustyna” w Muzeum Adama Mickiewicza przy Uniwersytecie Wileńskim (ul. Bernardinų 11, Wilno). Przed projekcją odbędzie się prezentacja z udziałem autorki scenariusza – Ilony Lewandowskiej.

Jerzy Orda urodził się 20 marca 1905 r. w Nowoszycach pod Pińskiem. Pochodził z rodziny ziemiańskiej, głęboko zakorzenionej w tradycji Wielkiego Księstwa Litewskiego. Więzy pokrewieństwa łączyły go z Napoleonem Ordą, akwarelistą i rysownikiem, oraz z rodem Giedroyciów. Rodzina od strony matki pochodziła z Galicji, a jego dziadkiem był wybitny historyk Stanisław Smolka. Do Wilna przyjechał w 1926 r. by kontynuować studia historyczne na Uniwersytecie Stefana Batorego. Miasto, jego barokowa architektura i niepowtarzalny charakter zafascynowały go tak bardzo, że pozostał mu wierny niezależnie od bardzo burzliwych wydarzeń II wojny światowej i trwającej dziesięciolecia sowieckiej okupacji.

„Prawdziwą jego specjalnością, miłością i zawodem była stolica Wielkiego Księstwa Litewskiego, Wilno. (…) Zastanawiam się, z kim później dyskutował, jeśli całe jego środowisko dokoła uniwersytetu, instytutów i bibliotek emigrowało. Może, zważywszy, że przedmiot jego miłości, miasto barokowych kościołów zachowało się niezniszczone, język nie był dla niego najważniejszy i znalazł podobnych, co on fanatyków wśród litewskich wyznawców Wilna? – pisał o nim Czesław Miłosz.

Świetnie wykształcony historyk był nie tylko skarbnicą wiedzy o zasobach wileńskich archiwów, ale również – a może przede wszystkim – człowiekiem o wyjątkowych cechach osobowości. Niemal całe życie Orda konfrontował się z autorytaryzmem bądź totalitaryzmami. W tak trudnych czasach potrafił zawsze obronić swoją niezależność, działać zgodnie z nakazami sumienia, choć płacił za to ogromną cenę. Czasem głośno protestując, czasem cicho, lecz stanowczo stojąc przy swoim, pozostawał wiernym prawdzie.

Postać Ordy widzowie poznają poprzez świadectwo osób znających go osobiście oraz tych, które dzielą te same co on pasje.

Życiorys Ordy, na pozór spokojny, a w rzeczywistości – pełen dramatycznych zwrotów jest dla twórców filmu również okazją do zastanowienia się nad granicami wolności człowieka w totalitaryzmie, czy też może – granicami władzy totalitarnego państwa nad ludzką wolnością.

Organizatorzy: Muzeum Adama Mickiewicza przy Uniwersytecie Wileńskim, Fundacja „Pomoc Polakom na Wschodzie” im. Jana Olszewskiego

Rejestracja na projekcję filmu (ilość miejsc ograniczona): https://bit.ly/44eFFfg.

Informacje o filmie

Film dokumentalny, czas trwania: 55 minut

Scenariusz: Ilona Lewandowska

Reżyseria: Dovilė Gasiūnaitė

Montaż: Vytautas Tinteris

W filmie udział wzięli: Krystyna Adamowicz, dr Rasa Antanavičiūtė, Alwida Bajor, ks. Wojciech Górlicki, prof. Zigmantas Kiaupa, Wojciech Piotrowicz, doc. dr Andrzej Pukszto, dr Vitalija Stravinskienė, Wojciech Zagała, Paweł Zienowicz

Produkcja: Teresa Rožanovska, „Ketvirta Versija”

Pradžia: 2023-07-26 17:00
Pabaiga: 2023-07-26 18:00

Literatūrinis trečiadienis 1

Kviečiame į VU Adomo Mickevičiaus muziejaus organizuojamą Literatūrinį trečiadienį „Jurgis Karnavičius. Opera „Gražina”: dailininkų-scenografų Adomo Galdiko, Reginos Songailaitės-Balčikonienės, Liudo Truikio bei Henriko Cipario interpretacijos“. Renginys skirtas Adomo Mickevičiaus poemos „Gražina“ 200-osioms išleidimo metinėms paminėti.

Opera „Gražina“ išgarsino kompozitoriaus Jurgio Karnavičiaus vardą tėvynėje ir į muzikos istoriją įėjo kaip viena pirmųjų lietuviškų operų. „Gražinos“ premjera Valstybės teatre Kaune įvyko 1933 m. vasario 16 dieną. Tai buvo pirmoji lietuviška opera, parašyta atgavus nepriklausomybę.

Adomas Galdikas, Regina Songailaitė-Balčikonienė, Liudas Truikys, Henrikas Ciparis – tai dailininkai, dirbę skirtingu laikotarpiu ir operai „Gražina“ sukūrę išskirtinę bei nepakartojamą scenografiją.

Daugiau įdomių faktų apie Jurgį Karnavičių ir operą „Gražiną“ papasakos pranešėja: Dangira Buzytė - Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus Muzikos ir dailės skyriaus vyriausioji muziejininkė.

Susitikimas vyks liepos 26 d. 17 val. Adomo Mickevičiaus muziejaus Filomatų salėje (Bernardinų g. 11).

Susitikimas vyks lietuvių kalba.

 

[PL]

Zapraszamy Państwa na Środę Literacką „Jurgis Karnavičius. Opera „Grażyna”: interpretacje plastyków – scenografów Adomasa Galdikasa, Reginy Songailaitė-Balčikonienės, Liudasa Truikisa, Henrikasa Ciparsa. Impreza poświęcona jest 200. rocznicy ukazania się drukiem poematu Adama Mickiewicza „Grażyna”.

Opera „Grażyna” rozsławiła na Litwie imię kompozytora Jurgisa Karnavičiusa i przeszła do historii muzyki jako jedna z pierwszych litewskich oper. „Grażyna” miała swoją premierę w Państwowym Teatrze w Kownie 16 lutego 1933 roku. Była to pierwsza litewska opera napisana po odzyskaniu niepodległości.

Adomas Galdikas, Regina Songailitė-Balčikonienė, Liudas Truikys, Henrikas Ciparis – to artyści, którzy pracowali w różnych okresach i stworzyli wyjątkową i niepowtarzalną scenografię do opery „Grażyna”.

Więcej ciekawostek o Jurgisie Karnavičiusie i stworzonej przez niego operze „Grażyna” opowie autorka odczytu: Dangira Buzytė - główny kustosz Działu Muzyki i Sztuki Litewskiego Muzeum Teatru, Muzyki i Kina.

Spotkanie odbędzie się o 26 lipca o 17.00 w Sali Filomatów Muzeum Adama Mickiewicza (ul. Bernardyńska 11).

Spotkanie odbędzie się w języku litewskim.

Naujienos