Sidebar

Pradžia: 2023-08-10 21:00
Pabaiga: 2023-08-10 22:00

rugpjūtis dokumentinis 12023 m. rugpjūčio 10 d. 21.00 val. kviečiame į dokumentinio filmo „Jerzy Orda. Anarchistas pagal šv. Augustiną“ peržiūrą Vilniaus universiteto Adomo Mickevičiaus muziejuje (Bernardinų g. 11, Vilnius). Prieš filmo peržiūrą vyks pristatymas, kuriame dalyvaus scenarijaus autorė Ilona Lewandowska.

Jerzy Orda gimė 1905 m. kovo 20 d. Novišicuose, netoli Pinsko. Buvo kilęs iš bajorų giminės, puoselėjusios gilias Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tradicijas. Giminystės ryšiai jį siejo su akvarelininku, grafiku Napoleonu Orda, taip pat su Giedraičiais. 1926 m. Jerzy Orda atvyko į Vilnių tęsti istorijos studijų Stepono Batoro universitete. Sužavėtas miesto barokinės architektūros ir išskirtinumo, Orda liko jam ištikimas, nepaisant visų audringų II pasaulinio karo peripetijų ir dešimtmečius trukusios sovietų okupacijos.

„Tikroji jo specializacija, meilė ir profesija buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinė Vilnius. (…) Kartais svarstau, su kuo jis vėliau diskutuodavo, kai visa jo aplinka iš universiteto, institutų ir bibliotekų emigravo. Galbūt, turint omenyje, kad jo meilės objektas – barokinių bažnyčių miestas – liko nesunaikintas, kalba Ordai nebuvo svarbiausia ir jis rado panašių į save fanatikų tarp lietuvių Vilniaus išpažinėjų?“ – apie Jerzį Ordą rašė Czesławas Miłoszas.

Puikiai išsilavinęs istorikas buvo ne tik nepamainomas Vilniaus archyvų fondų žinovas, bet ir, gal net visų pirma, išskirtinė asmenybė. Praktiškai visą gyvenimą Orda konfrontavo su autoritarizmu arba totalitarizmais. Tokiais sudėtingais laikais jis visada sugebėdavo apginti savo nepriklausomybę ir elgtis pagal sąžinę, nors už tai teko mokėti milžinišką kainą. Kartais garsiai protestuodamas, kartais tyliai, jis visąlaik laikėsi savo ir liko ištikimas tiesai.

Filme su Orda žiūrovus supažindins jį asmeniškai pažinoję žmonės bei tie, kurių aistra sutampa su jo.

Iš pirmo žvilgsnio ramus, nors iš tiesų dramatiškų posūkių kupinas Ordos gyvenimas filmo kūrėjams suteikė galimybę apsvarstyti žmogaus laisvės ribas totalitarizmo sąlygomis, o galbūt ir totalitarinės valstybės poveikio ribas žmogaus laisvei.

Organizatoriai: Vilniaus universiteto Adomo Mickevičiaus muziejus, Jano Olševskio vardo fondas „Pomoc Polakom na Wschodzie“ 

Registracija į filmo peržiūrą (vietų skaičius ribotas): https://bit.ly/454lCA9.

Informacija apie filmą:

Dokumentinio filmo trukmė: 55 minutės

Scenarijaus autorė: Ilona Lewandowska

Režisierė: Dovilė Gasiūnaitė

Montažo režisierius: Vytautas Tinteris

Filme dalyvavo: Krystyna Adamowicz, dr. Rasa Antanavičiūtė, Alwida Bajor, kun. Wojciech Górlicki, prof. Zigmantas Kiaupa, Wojciech Piotrowicz, doc. dr. Andrzej Pukszto, dr. Vitalija Stravinskienė, Wojciech Zagała, Paweł Zienowicz

Prodiuserė: Teresa Rožanovska, „Ketvirta Versija“

PL

Projekcja filmu dokumentalnego „Jerzy Orda. Anarchista w duchu św. Augustyna”

10 sierpnia 2023 r. o godz. 21.00 zapraszamy na projekcję filmu dokumentalnego „Jerzy Orda. Anarchista w duchu św. Augustyna” w Muzeum Adama Mickiewicza przy Uniwersytecie Wileńskim (ul. Bernardinų 11, Wilno). Przed projekcją odbędzie się prezentacja z udziałem autorki scenariusza – Ilony Lewandowskiej.

Jerzy Orda urodził się 20 marca 1905 r. w Nowoszycach pod Pińskiem. Pochodził z rodziny ziemiańskiej, głęboko zakorzenionej w tradycji Wielkiego Księstwa Litewskiego. Więzy pokrewieństwa łączyły go z Napoleonem Ordą, akwarelistą i rysownikiem, oraz z rodem Giedroyciów. Rodzina od strony matki pochodziła z Galicji, a jego dziadkiem był wybitny historyk Stanisław Smolka. Do Wilna przyjechał w 1926 r. by kontynuować studia historyczne na Uniwersytecie Stefana Batorego. Miasto, jego barokowa architektura i niepowtarzalny charakter zafascynowały go tak bardzo, że pozostał mu wierny niezależnie od bardzo burzliwych wydarzeń II wojny światowej i trwającej dziesięciolecia sowieckiej okupacji.

„Prawdziwą jego specjalnością, miłością i zawodem była stolica Wielkiego Księstwa Litewskiego, Wilno. (…) Zastanawiam się, z kim później dyskutował, jeśli całe jego środowisko dokoła uniwersytetu, instytutów i bibliotek emigrowało. Może, zważywszy, że przedmiot jego miłości, miasto barokowych kościołów zachowało się niezniszczone, język nie był dla niego najważniejszy i znalazł podobnych, co on fanatyków wśród litewskich wyznawców Wilna? – pisał o nim Czesław Miłosz.

Świetnie wykształcony historyk był nie tylko skarbnicą wiedzy o zasobach wileńskich archiwów, ale również – a może przede wszystkim – człowiekiem o wyjątkowych cechach osobowości. Niemal całe życie Orda konfrontował się z autorytaryzmem bądź totalitaryzmami. W tak trudnych czasach potrafił zawsze obronić swoją niezależność, działać zgodnie z nakazami sumienia, choć płacił za to ogromną cenę. Czasem głośno protestując, czasem cicho, lecz stanowczo stojąc przy swoim, pozostawał wiernym prawdzie.

Postać Ordy widzowie poznają poprzez świadectwo osób znających go osobiście oraz tych, które dzielą te same co on pasje.

Życiorys Ordy, na pozór spokojny, a w rzeczywistości – pełen dramatycznych zwrotów jest dla twórców filmu również okazją do zastanowienia się nad granicami wolności człowieka w totalitaryzmie, czy też może – granicami władzy totalitarnego państwa nad ludzką wolnością.

Organizatorzy: Muzeum Adama Mickiewicza przy Uniwersytecie Wileńskim, Fundacja „Pomoc Polakom na Wschodzie” im. Jana Olszewskiego

Rejestracja na projekcję filmu (ilość miejsc ograniczona): https://bit.ly/44eFFfg.

Informacje o filmie

Film dokumentalny, czas trwania: 55 minut

Scenariusz: Ilona Lewandowska

Reżyseria: Dovilė Gasiūnaitė

Montaż: Vytautas Tinteris

W filmie udział wzięli: Krystyna Adamowicz, dr Rasa Antanavičiūtė, Alwida Bajor, ks. Wojciech Górlicki, prof. Zigmantas Kiaupa, Wojciech Piotrowicz, doc. dr Andrzej Pukszto, dr Vitalija Stravinskienė, Wojciech Zagała, Paweł Zienowicz

Produkcja: Teresa Rožanovska, „Ketvirta Versija”

Pradžia: 2023-07-26 17:00
Pabaiga: 2023-07-26 18:00

Literatūrinis trečiadienis 1

Kviečiame į VU Adomo Mickevičiaus muziejaus organizuojamą Literatūrinį trečiadienį „Jurgis Karnavičius. Opera „Gražina”: dailininkų-scenografų Adomo Galdiko, Reginos Songailaitės-Balčikonienės, Liudo Truikio bei Henriko Cipario interpretacijos“. Renginys skirtas Adomo Mickevičiaus poemos „Gražina“ 200-osioms išleidimo metinėms paminėti.

Opera „Gražina“ išgarsino kompozitoriaus Jurgio Karnavičiaus vardą tėvynėje ir į muzikos istoriją įėjo kaip viena pirmųjų lietuviškų operų. „Gražinos“ premjera Valstybės teatre Kaune įvyko 1933 m. vasario 16 dieną. Tai buvo pirmoji lietuviška opera, parašyta atgavus nepriklausomybę.

Adomas Galdikas, Regina Songailaitė-Balčikonienė, Liudas Truikys, Henrikas Ciparis – tai dailininkai, dirbę skirtingu laikotarpiu ir operai „Gražina“ sukūrę išskirtinę bei nepakartojamą scenografiją.

Daugiau įdomių faktų apie Jurgį Karnavičių ir operą „Gražiną“ papasakos pranešėja: Dangira Buzytė - Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus Muzikos ir dailės skyriaus vyriausioji muziejininkė.

Susitikimas vyks liepos 26 d. 17 val. Adomo Mickevičiaus muziejaus Filomatų salėje (Bernardinų g. 11).

Susitikimas vyks lietuvių kalba.

 

[PL]

Zapraszamy Państwa na Środę Literacką „Jurgis Karnavičius. Opera „Grażyna”: interpretacje plastyków – scenografów Adomasa Galdikasa, Reginy Songailaitė-Balčikonienės, Liudasa Truikisa, Henrikasa Ciparsa. Impreza poświęcona jest 200. rocznicy ukazania się drukiem poematu Adama Mickiewicza „Grażyna”.

Opera „Grażyna” rozsławiła na Litwie imię kompozytora Jurgisa Karnavičiusa i przeszła do historii muzyki jako jedna z pierwszych litewskich oper. „Grażyna” miała swoją premierę w Państwowym Teatrze w Kownie 16 lutego 1933 roku. Była to pierwsza litewska opera napisana po odzyskaniu niepodległości.

Adomas Galdikas, Regina Songailitė-Balčikonienė, Liudas Truikys, Henrikas Ciparis – to artyści, którzy pracowali w różnych okresach i stworzyli wyjątkową i niepowtarzalną scenografię do opery „Grażyna”.

Więcej ciekawostek o Jurgisie Karnavičiusie i stworzonej przez niego operze „Grażyna” opowie autorka odczytu: Dangira Buzytė - główny kustosz Działu Muzyki i Sztuki Litewskiego Muzeum Teatru, Muzyki i Kina.

Spotkanie odbędzie się o 26 lipca o 17.00 w Sali Filomatów Muzeum Adama Mickiewicza (ul. Bernardyńska 11).

Spotkanie odbędzie się w języku litewskim.

Pradžia: 2023-07-27 21:00
Pabaiga: 2023-07-27 22:00

Dokumentinio filmo peržiūra 1

2023 m. liepos 27 d. 21.00 val. kviečiame į dokumentinio filmo „Jerzy Orda. Anarchistas pagal šv. Augustiną“ peržiūrą Vilniaus universiteto Adomo Mickevičiaus muziejuje (Bernardinų g. 11, Vilnius). Prieš filmo peržiūrą vyks pristatymas, kuriame dalyvaus scenarijaus autorė Ilona Lewandowska.

Jerzy Orda gimė 1905 m. kovo 20 d. Novišicuose, netoli Pinsko. Buvo kilęs iš bajorų giminės, puoselėjusios gilias Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tradicijas. Giminystės ryšiai jį siejo su akvarelininku, grafiku Napoleonu Orda, taip pat su Giedraičiais. 1926 m. Jerzy Orda atvyko į Vilnių tęsti istorijos studijų Stepono Batoro universitete. Sužavėtas miesto barokinės architektūros ir išskirtinumo, Orda liko jam ištikimas, nepaisant visų audringų II pasaulinio karo peripetijų ir dešimtmečius trukusios sovietų okupacijos.

„Tikroji jo specializacija, meilė ir profesija buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinė Vilnius. (…) Kartais svarstau, su kuo jis vėliau diskutuodavo, kai visa jo aplinka iš universiteto, institutų ir bibliotekų emigravo. Galbūt, turint omenyje, kad jo meilės objektas – barokinių bažnyčių miestas – liko nesunaikintas, kalba Ordai nebuvo svarbiausia ir jis rado panašių į save fanatikų tarp lietuvių Vilniaus išpažinėjų?“ – apie Jerzį Ordą rašė Czesławas Miłoszas.

Puikiai išsilavinęs istorikas buvo ne tik nepamainomas Vilniaus archyvų fondų žinovas, bet ir, gal net visų pirma, išskirtinė asmenybė. Praktiškai visą gyvenimą Orda konfrontavo su autoritarizmu arba totalitarizmais. Tokiais sudėtingais laikais jis visada sugebėdavo apginti savo nepriklausomybę ir elgtis pagal sąžinę, nors už tai teko mokėti milžinišką kainą. Kartais garsiai protestuodamas, kartais tyliai, jis visąlaik laikėsi savo ir liko ištikimas tiesai.

Filme su Orda žiūrovus supažindins jį asmeniškai pažinoję žmonės bei tie, kurių aistra sutampa su jo.

Iš pirmo žvilgsnio ramus, nors iš tiesų dramatiškų posūkių kupinas Ordos gyvenimas filmo kūrėjams suteikė galimybę apsvarstyti žmogaus laisvės ribas totalitarizmo sąlygomis, o galbūt ir totalitarinės valstybės poveikio ribas žmogaus laisvei.

Organizatoriai: Vilniaus universiteto Adomo Mickevičiaus muziejus, Jano Olševskio vardo fondas „Pomoc Polakom na Wschodzie“ 

Registracija į filmo peržiūrą (vietų skaičius ribotas): https://bit.ly/44eFFfg.

Informacija apie filmą:

Dokumentinio filmo trukmė: 55 minutės

Scenarijaus autorė: Ilona Lewandowska

Režisierė: Dovilė Gasiūnaitė

Montažo režisierius: Vytautas Tinteris

Filme dalyvavo: Krystyna Adamowicz, dr. Rasa Antanavičiūtė, Alwida Bajor, kun. Wojciech Górlicki, prof. Zigmantas Kiaupa, Wojciech Piotrowicz, doc. dr. Andrzej Pukszto, dr. Vitalija Stravinskienė, Wojciech Zagała, Paweł Zienowicz

Prodiuserė: Teresa Rožanovska, „Ketvirta Versija“

 

PL

Projekcja filmu dokumentalnego „Jerzy Orda. Anarchista w duchu św. Augustyna”

27 lipca 2023 r. o godz. 21.00 zapraszamy na projekcję filmu dokumentalnego „Jerzy Orda. Anarchista w duchu św. Augustyna” w Muzeum Adama Mickiewicza przy Uniwersytecie Wileńskim (ul. Bernardinų 11, Wilno). Przed projekcją odbędzie się prezentacja z udziałem autorki scenariusza – Ilony Lewandowskiej.

Jerzy Orda urodził się 20 marca 1905 r. w Nowoszycach pod Pińskiem. Pochodził z rodziny ziemiańskiej, głęboko zakorzenionej w tradycji Wielkiego Księstwa Litewskiego. Więzy pokrewieństwa łączyły go z Napoleonem Ordą, akwarelistą i rysownikiem, oraz z rodem Giedroyciów. Rodzina od strony matki pochodziła z Galicji, a jego dziadkiem był wybitny historyk Stanisław Smolka. Do Wilna przyjechał w 1926 r. by kontynuować studia historyczne na Uniwersytecie Stefana Batorego. Miasto, jego barokowa architektura i niepowtarzalny charakter zafascynowały go tak bardzo, że pozostał mu wierny niezależnie od bardzo burzliwych wydarzeń II wojny światowej i trwającej dziesięciolecia sowieckiej okupacji.

„Prawdziwą jego specjalnością, miłością i zawodem była stolica Wielkiego Księstwa Litewskiego, Wilno. (…) Zastanawiam się, z kim później dyskutował, jeśli całe jego środowisko dokoła uniwersytetu, instytutów i bibliotek emigrowało. Może, zważywszy, że przedmiot jego miłości, miasto barokowych kościołów zachowało się niezniszczone, język nie był dla niego najważniejszy i znalazł podobnych, co on fanatyków wśród litewskich wyznawców Wilna? – pisał o nim Czesław Miłosz.

Świetnie wykształcony historyk był nie tylko skarbnicą wiedzy o zasobach wileńskich archiwów, ale również – a może przede wszystkim – człowiekiem o wyjątkowych cechach osobowości. Niemal całe życie Orda konfrontował się z autorytaryzmem bądź totalitaryzmami. W tak trudnych czasach potrafił zawsze obronić swoją niezależność, działać zgodnie z nakazami sumienia, choć płacił za to ogromną cenę. Czasem głośno protestując, czasem cicho, lecz stanowczo stojąc przy swoim, pozostawał wiernym prawdzie.

Postać Ordy widzowie poznają poprzez świadectwo osób znających go osobiście oraz tych, które dzielą te same co on pasje.

Życiorys Ordy, na pozór spokojny, a w rzeczywistości – pełen dramatycznych zwrotów jest dla twórców filmu również okazją do zastanowienia się nad granicami wolności człowieka w totalitaryzmie, czy też może – granicami władzy totalitarnego państwa nad ludzką wolnością.

Organizatorzy: Muzeum Adama Mickiewicza przy Uniwersytecie Wileńskim, Fundacja „Pomoc Polakom na Wschodzie” im. Jana Olszewskiego

Rejestracja na projekcję filmu (ilość miejsc ograniczona): https://bit.ly/44eFFfg.

Informacje o filmie

Film dokumentalny, czas trwania: 55 minut

Scenariusz: Ilona Lewandowska

Reżyseria: Dovilė Gasiūnaitė

Montaż: Vytautas Tinteris

W filmie udział wzięli: Krystyna Adamowicz, dr Rasa Antanavičiūtė, Alwida Bajor, ks. Wojciech Górlicki, prof. Zigmantas Kiaupa, Wojciech Piotrowicz, doc. dr Andrzej Pukszto, dr Vitalija Stravinskienė, Wojciech Zagała, Paweł Zienowicz

Produkcja: Teresa Rožanovska, „Ketvirta Versija”

Pradžia: 2023-07-02 11:00
Pabaiga: 2023-07-02 12:30
Mus jungia bičiulystė. Draugijos kūrimas XIX a. ir dabar
Ar kada teko pagalvoti, kaip XIX a. besikuriančios draugijos galėtų būti aktualios ir šiandieniniame pasaulyje? Pavyzdžiui, esminės Filomatų draugijos vertybės – bičiulystė, tėvynė, mokslas, pilietiškumas, socialinė lygybė – aktualios ir šiandien, ypač augančio asmens ugdyme. Pagrindinis šio edukacinio užsiėmimo tikslas yra ugdyti mokinių gebėjimą bendradarbiauti ir būti bendruomenėje su įvairiais žmonėmis. Šiam tikslui pasiekti pasitelkiamas Filomatų draugijos (taip pat su jais susijusių draugijų, ypač Filaretų) pavyzdys.
 
Šio edukacinio užsiėmimo uždaviniai: 
  • Pristatyti XIX amžiaus istorinių realijų suformuotą daugiakultūriškumo sampratą ir ypatingą to meto reiškinį – slaptųjų draugijų kūrimo poreikį. 
  • Išdėstyti draugijos sampratą ir esmę, pristatant Filomatų draugijos istoriją. 
  • Paskatinti mokinius diskutuoti pristatyta tema, padrąsinti burtis į draugijas, būrelius ar kitas bendraminčių grupes. 
  • Lavinti vaizduotę kūrybinės užduoties metu. 
  • Pristatant edukacijos metu sukurtos draugijos pavyzdį ugdyti gebėjimą pažinti save ir kitus, reflektuoti. Vilniaus universiteto Adomo Mickevičiaus muziejus, veikiantis jau daugiau nei 100 metų, puikiai dera su pagrindine edukacinio užsiėmimo tema. Šio Muziejaus patalpose gyveno bei lankėsi keli iš Filomatų draugijos įkūrėjų ir narių, vienas jų – žymus poetas Adomas Mickevičius. 
 
Ši edukacija padeda atskleisti būdus, kaip užmegzti ryšį, būti bendruomeniškiems, ieškoti žmonių su panašiais pomėgiais, taip pat iškelia komandinio darbo, pagarbaus bendravimo, draugystės svarbą. Filomatų draugijos pavyzdys gali inspiruoti mokinius prisijungti prie neformaliojo švietimo, savanorystės ar kitų organizacijų. Edukacija pagal poreikį gali būti vedama taip pat lenkų kalba.
 
Edukacijos numatomos liepos 2 d. 11:00 ir 30 d. 11:00
Edukacijos trukmė: iki 90 min.
Edukacijos vieta: VU Adomo Mickevičiaus muziejus (Bernardinų g. 11, Vilnius)
Registracija: https://bit.ly/46fl1gj

Pradžia: 2023-06-28 19:00
Pabaiga: 2023-06-28 21:00

Dokumentinio filmo peržiūra 1

2023 m. birželio 28 d. 19.00 val. kviečiame į dokumentinio filmo „Jerzy Orda. Anarchistas pagal šv. Augustiną“ peržiūrą Vilniaus universiteto Adomo Mickevičiaus muziejuje (Bernardinų g. 11, Vilnius). Prieš filmo peržiūrą vyks pristatymas, kuriame dalyvaus scenarijaus autorė Ilona Lewandowska.

Jerzy Orda gimė 1905 m. kovo 20 d. Novišicuose, netoli Pinsko. Buvo kilęs iš bajorų giminės, puoselėjusios gilias Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tradicijas. Giminystės ryšiai jį siejo su akvarelininku, grafiku Napoleonu Orda, taip pat su Giedraičiais. 1926 m. Jerzy Orda atvyko į Vilnių tęsti istorijos studijų Stepono Batoro universitete. Sužavėtas miesto barokinės architektūros ir išskirtinumo, Orda liko jam ištikimas, nepaisant visų audringų II pasaulinio karo peripetijų ir dešimtmečius trukusios sovietų okupacijos.

„Tikroji jo specializacija, meilė ir profesija buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinė Vilnius. (…) Kartais svarstau, su kuo jis vėliau diskutuodavo, kai visa jo aplinka iš universiteto, institutų ir bibliotekų emigravo. Galbūt, turint omenyje, kad jo meilės objektas – barokinių bažnyčių miestas – liko nesunaikintas, kalba Ordai nebuvo svarbiausia ir jis rado panašių į save fanatikų tarp lietuvių Vilniaus išpažinėjų?“ – apie Jerzį Ordą rašė Czesławas Miłoszas.

Puikiai išsilavinęs istorikas buvo ne tik nepamainomas Vilniaus archyvų fondų žinovas, bet ir, gal net visų pirma, išskirtinė asmenybė. Praktiškai visą gyvenimą Orda konfrontavo su autoritarizmu arba totalitarizmais. Tokiais sudėtingais laikais jis visada sugebėdavo apginti savo nepriklausomybę ir elgtis pagal sąžinę, nors už tai teko mokėti milžinišką kainą. Kartais garsiai protestuodamas, kartais tyliai, jis visąlaik laikėsi savo ir liko ištikimas tiesai.

Filme su Orda žiūrovus supažindins jį asmeniškai pažinoję žmonės bei tie, kurių aistra sutampa su jo.

Iš pirmo žvilgsnio ramus, nors iš tiesų dramatiškų posūkių kupinas Ordos gyvenimas filmo kūrėjams suteikė galimybę apsvarstyti žmogaus laisvės ribas totalitarizmo sąlygomis, o galbūt ir totalitarinės valstybės poveikio ribas žmogaus laisvei.

Organizatoriai: Vilniaus universiteto Adomo Mickevičiaus muziejus, Jano Olševskio vardo fondas „Pomoc Polakom na Wschodzie“ 

Registracija į filmo peržiūrą (vietų skaičius ribotas): https://bit.ly/3CvZ5ju.

Informacija apie filmą:

Dokumentinio filmo trukmė: 55 minutės

Scenarijaus autorė: Ilona Lewandowska

Režisierė: Dovilė Gasiūnaitė

Montažo režisierius: Vytautas Tinteris

Filme dalyvavo: Krystyna Adamowicz, dr. Rasa Antanavičiūtė, Alwida Bajor, kun. Wojciech Górlicki, prof. Zigmantas Kiaupa, Wojciech Piotrowicz, doc. dr. Andrzej Pukszto, dr. Vitalija Stravinskienė, Wojciech Zagała, Paweł Zienowicz

Prodiuserė: Teresa Rožanovska, „Ketvirta Versija“

Į filmo peržiūrą taip pat kviesime liepos 27 d. ir rugpjūčio 10 d. Apie šias peržiūras paskelbsime VU muziejaus internetiniame puslapyje ir Facebook.

 

PL

Projekcja filmu dokumentalnego „Jerzy Orda. Anarchista w duchu św. Augustyna”

28 czerwca 2023 r. o godz. 19.00 zapraszamy na projekcję filmu dokumentalnego „Jerzy Orda. Anarchista w duchu św. Augustyna” w Muzeum Adama Mickiewicza przy Uniwersytecie Wileńskim (ul. Bernardinų 11, Wilno). Przed projekcją odbędzie się prezentacja z udziałem autorki scenariusza – Ilony Lewandowskiej.

Jerzy Orda urodził się 20 marca 1905 r. w Nowoszycach pod Pińskiem. Pochodził z rodziny ziemiańskiej, głęboko zakorzenionej w tradycji Wielkiego Księstwa Litewskiego. Więzy pokrewieństwa łączyły go z Napoleonem Ordą, akwarelistą i rysownikiem, oraz z rodem Giedroyciów. Rodzina od strony matki pochodziła z Galicji, a jego dziadkiem był wybitny historyk Stanisław Smolka. Do Wilna przyjechał w 1926 r. by kontynuować studia historyczne na Uniwersytecie Stefana Batorego. Miasto, jego barokowa architektura i niepowtarzalny charakter zafascynowały go tak bardzo, że pozostał mu wierny niezależnie od bardzo burzliwych wydarzeń II wojny światowej i trwającej dziesięciolecia sowieckiej okupacji.

 „Prawdziwą jego specjalnością, miłością i zawodem była stolica Wielkiego Księstwa Litewskiego, Wilno. (…) Zastanawiam się, z kim później dyskutował, jeśli całe jego środowisko dokoła uniwersytetu, instytutów i bibliotek emigrowało. Może, zważywszy, że przedmiot jego miłości, miasto barokowych kościołów zachowało się niezniszczone, język nie był dla niego najważniejszy i znalazł podobnych, co on fanatyków wśród litewskich wyznawców Wilna? – pisał o nim Czesław Miłosz.

Świetnie wykształcony historyk był nie tylko skarbnicą wiedzy o zasobach wileńskich archiwów, ale również – a może przede wszystkim – człowiekiem o wyjątkowych cechach osobowości. Niemal całe życie Orda konfrontował się z autorytaryzmem bądź totalitaryzmami. W tak trudnych czasach potrafił zawsze obronić swoją niezależność, działać zgodnie z nakazami sumienia, choć płacił za to ogromną cenę. Czasem głośno protestując, czasem cicho, lecz stanowczo stojąc przy swoim, pozostawał wiernym prawdzie.

Postać Ordy widzowie poznają poprzez świadectwo osób znających go osobiście oraz tych, które dzielą te same co on pasje.

Życiorys Ordy, na pozór spokojny, a w rzeczywistości – pełen dramatycznych zwrotów jest dla twórców filmu również okazją do zastanowienia się nad granicami wolności człowieka w totalitaryzmie, czy też może – granicami władzy totalitarnego państwa nad ludzką wolnością.

Organizatorzy: Muzeum Adama Mickiewicza przy Uniwersytecie Wileńskim, Fundacja „Pomoc Polakom na Wschodzie” im. Jana Olszewskiego

Rejestracja na projekcję filmu (ilość miejsc ograniczona): https://bit.ly/3CvZ5ju.

Informacje o filmie

Film dokumentalny, czas trwania: 55 minut

Scenariusz: Ilona Lewandowska

Reżyseria: Dovilė Gasiūnaitė

Montaż: Vytautas Tinteris

W filmie udział wzięli: Krystyna Adamowicz, dr Rasa Antanavičiūtė, Alwida Bajor, ks. Wojciech Górlicki, prof. Zigmantas Kiaupa, Wojciech Piotrowicz, doc. dr Andrzej Pukszto, dr Vitalija Stravinskienė, Wojciech Zagała, Paweł Zienowicz

Produkcja: Teresa Rožanovska, „Ketvirta Versija”

Na projekcje zaprosimy również 27 lipca i 10 sierpnia. O projekcjach poinformujemy na stronie internetowej Muzeum i na Facebooku.

Pradžia: 2023-06-09 18:00
Pabaiga: 2023-07-09 18:00
Menesionologija fb event 1 264
Julijono Urbono paroda „Mėnesienologija“
2023 06 09 – 07 09

Vilniaus universiteto Idėjų observatorija (M. K. Čiurlionio g. 29, Vilnius)
 
Nuo tada, kai žmogus pažvelgė į mėnulį, galinga jo trauka skatino domėtis paslaptinga mėnesienos šviesa, kuri tai dyla, tai pildosi. Nuosekliai kartodamasi ji formavo kalendorius ir sėjo abejones dėl savo poveikio sveikatai, vertė įsimylėti ir kurti teleskopus, kad kuo labiau prie jos priartėtumėme. Nepaisant to, kad jau pavyko pasivaikščioti po dulkėtą Mėnulio paviršių, mėnesiena neretai vis dar diktuoja sėją ir pjūtį, kada kirpti plaukus ir kada priimti finansinius sprendimus. Beatodairiškas tikėjimas Mėnulio įtaka ir kontraversiškos angliškojo termino moonshine reikšmės (liet. „mėnesiena“, „pilstukas“, „nesąmonė“, „fantazija“) provokuoja su Mėnulio šviesa susijusius reiškinius tyrinėti pasitelkiant atitinkamus metodus. Tam menininkas, tyrėjas, Lietuvos erdvės agentūros įkūrėjas Julijonas Urbonas siūlo tarp astronomijos, astrobotanikos, alchemijos ir meninių tyrimų balansuojantį kvazimokslą – mėnesienologiją, kuriuo mėnesieną ir visatą kviečia pažinti empiriškai ir poetiškai, t. y. per potyrius, samprotavimą bei vaizduotę.
 
Daugiau nei dešimtmetį nesvarumo būsenas ir gravitaciją tyrinėjantis menininkas šįkart naujausius savo projektus pristato kone savarankišku eksponatu tampančioje erdvėje – 1925–1933 m. pastatytame Vilniaus universiteto astronomijos observatorijos komplekse. Nuo tada, kai išsiplėtusio miesto dangų užteršė šviesos ir dulkės, čia įrengti teleskopai tapo tinkami tik ryškiausių ir artimiausių objektų, tokių kaip Mėnulis, stebėjimui. Šiandien moksliniai astronomijos tyrimai atliekami jau po tamsesniu dangumi – VU Molėtų observatorijoje.
 
Iki šiol savo kūrybinėje praktikoje daugiau dėmesio skyręs žmogiškajai prigimčiai ir ambicingiems žmogaus tikslams, šįkart J. Urbonas žvilgsnį nukreipia į gamtą ir ją lydinčius fizikinius bei poetinius reiškinius. Po astronomijos observatorijos pastatus ir sodą pasklidę kūriniai supažindina su skirtingais kosmologiniais modeliais mikrodalelių ir makroprocesų lygiu. Menininkas klausia, iš ko visata sudaryta, kaip ji vystosi ir kas jos laukia po mūsų, kokie požiūriai šiame pažinime jau pasenę ir kokių alternatyvų gali pasiūlyti menas. Kaip vieną iš kūrybinių strategijų J. Urbonas pasitelkia žaidimą etimologinėmis reikšmėmis. Taip jo pasiūlyti naujadarai virsta parafikciniais objektais, procesais ir kūriniais, kuriuose susijungia moksliniai pasiekimai, folkloras ir spekuliatyvūs scenarijai. Mėnulis šioje parodoje veikia kaip etimologinis mazgas, mitologinės trąšos, idėjų distiliacijos įrankis, nakties svečias dieną. Parodos lankytojai kviečiami patys patirti mėnesienos būsenas, supantis ant postapokaliptinių sūpynių ar ant paties menininko baltažiedžio vairenio* sėklomis apsodintos besisukančios vejos, susipažįstant su pirmaisiais astrobotanikos išradimais ar mentaliai matuojantis „megztinius-greitintuvus“.
*Arabidopsis thaliana – vienas iš augalų, naudojamų įvairiems biologiniams eksperimentams, dėl savo trumpo vegetacijos periodo bandomas auginti kosminiuose palydovuose.
 
Ši paroda yra po rekonstrukcijos atveriamos Vilniaus universiteto Idėjų observatorijos renginių dalis.
 
Parodos atidarymas vyks 2023 m. birželio 9 d., 18 val., Vilniaus universiteto Idėjų observatorijoje (M. K. Čiurlionio g. 29, Vilnius).
 
Paroda veiks nuo 2023 m. birželio 10 d. iki liepos 9 d.

Parodos veikimo laikotarpiu organizatoriai kvies į ekskursijas ir viešas paskaitas.
Parodos lankymas nemokamas.
Menininkas Julijonas Urbonas
Kuratorė Milda Dainovskytė
Parodos architektas Vladas Suncovas
Parodos dizainerė Gailė Pranckūnaitė
Komunikacija ir tekstai Jogintės Bučinskaitės
Tekstų redaktorė Alexandra Bondarev
Vertėjos: Alexandra Bondarev, Emilija Ferdmanaitė
Stiklo objektas parodoje Remigijaus Kriuko
Optinių fibrų kasa Mortos Jonynaitės
Kostiumai formuniform
Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba
Partneriai: Vilniaus universiteto muziejus, Vilniaus dailės akademija, Lietuvos etnokosmologijos muziejus, Lietuvos erdvės agentūra
Informaciniai partneriai: JCDecaux, Artnews.lt

Naujienos

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos Sutinku