Sidebar

services

Renginiai

Pradžia: 2024-02-22 13:00
Pabaiga: 2024-02-22 14:30
 IO edukacijos 1
Kviečiame tyrinėti kartu! Vilnaus universiteto Idėjų observatorijos edukatorių komanda kviečia 1-5 kl. smalsuolius ir jų šeimos narius į „Mėnulio žemėlapio“ ir „Dangaus tyrinėtojai-astronomai!” edukacijas.
 
MĖNULIO ŽEMĖLAPIS. Žvelgiant į Mėnulį galima pastebėti, kad jo paviršius kupinas šešėlių, nelygumų. Šios edukacijos metu, ieškosime šiame kosminiame kūne esančių kalnų, jūrų ir kraterių, o juos žymėsime Mėnulio žemėlapiuose. Atlikdami nesudėtingus bandymus išaiškinsime kaip susidarė mėnulio paviršius, diskutuosime kodėl Mėnulio jūros neturi vandens? Kodėl ir kaip atsirado krateriai? Ar būtų įmanoma įkopti į Mėnulio kalnus? Ir aptarsime kokios yra mėnulio fazės ir kaip jos keičiasi.
 
DANGAUS TYRINĖTOJAI - ASTRONOMAI! Šis edukacinis užsiėmimas kviečia susipažinti su astronomo profesija praeityje ir dabar, kokių žinių ir asmeninių savybių reikia norint tapti astronomu, patyrinėti kaip ir kokiais instrumentais dangų tyrėjo astronomai prieš 100 metų ir mūsų laikais bei pabandysime įsivaizduoti kaip šis darbas atrodys ateityje!
 
Datos:
Vasario 22 d. 13 val. Dangaus tyrinėtojai - astronomai!
Vasario 23 d. 13 val. Mėnulio žemėlapis.
 
Edukacijos kaina: 5 eur/asmeniui
 
Susitikimo vieta: VU Idėjų observatorija (M. K. Čiurlionio g. 29)
 

Pradžia: 2024-02-21 17:00
Pabaiga: 2024-02-21 18:00

lit treč 02.21 1

[LT]

Kviečiame į Literatūrinį trečiadienį „Vilniaus imperatoriškajame universitete XIX a. pirmoje pusėje apgintos disertacijos nervų ligų tematika: autoriai, spaustuvės, dedikacijos, ligoniai, gydymo metodai ir kitos įdomybės“.

Nuo 1803 m. iki Vilniaus imperatoriškojo universiteto (dab. VU)  uždarymo 1832 m. buvo apginta ne mažiau nei 25 medicinos krypties daktaro disertacijos nervų sistemos ligų tematika. Renginio metu bus aptartos ne tik universitete apgintų disertacijų temos ir jų svarba, tačiau taip pat bus siekiama pažvelgti į pačius autorius bei spaustuves, kuriose buvo leidžiami šie moksliniai veikalai. Tai pat bus apžvelgtos politinės, akademinės ir asmeninės šių mokslo darbų dedikacijos. Klausytojas susipažins su to meto medicinos teorijomis, kuriomis buvo remtasi, gydant nervų ir psichikos ligomis sergančius ligonius bei su įvairiais drastiškais, „herojiškais“ gydymo metodais, kurie buvo praktikuojami XIX a. pradžios Vilniuje.

Pranešėja: dr. Eglė Sakalauskaitė-Juodeikienė (VU Medicinos fakultetas)

Renginys vyks vasario 21 d. 17 val. Adomo Mickevičiaus muziejaus Filomatų salėje (Bernardinų g. 11).

Renginys vyks lietuvių kalba.

[PL]

Zapraszamy na Środę Literacką „Rozprawy na temat chorób nerwowych obronione na Cesarskim Uniwersytecie Wileńskim w pierwszej połowie XIX wieku: autorzy, drukarze, dedykacje, pacjenci, metody leczenia i inne ciekawostki”. 

Od 1803 r. aż do zamknięcia w 1832 r. na Cesarskim Uniwersytecie Wileńskim obroniono około 25 prac doktorskich z zakresu medycyny na temat chorób układu nerwowego. Podczas spotkania nie tylko omówimy tematykę i znaczenie rozpraw bronionych na Uniwersytecie Wileńskim, ale przyjrzymy się też samym autorom oraz drukarniom, w których opublikowano te prace naukowe. Zapoznamy się również z ówczesnymi teoriami medycznymi, w oparciu o które leczenie pacjentów cierpiących na choroby nerwowe i psychiczne polegało na dość drastycznych, „bohaterskich” metodach leczenia – a właśnie takie stosowano na początku XIX wieku również w Wilnie.   

Autorka odczytu: dr Eglė Sakalauskaitė-Juodeikienė (Wydział Medyczny Uniwersytetu Wileńskiego). 

Spotkanie odbędzie się 21 lutego o 17.00 w Sali Filomatów Muzeum Adama Mickiewicza (ul. Bernardyńska 11). 

Spotkanie odbędzie się w jęz. litewskim. 

Pradžia: 2024-02-09 16:00
Pabaiga: 2024-02-09 17:30
IO ekskursija 1
Ar žinote, jog tarpukariu M. K. Čiurlionio g. esančią observatoriją nuo ilgapirščių saugojo ne tik sargas, tačiau ir šunys? Ar teko išgirsti ir matyti kaip sukasi astronominiai kupolai? Šios ir kitos įdomios istorijos, jūsų laukia VU Idėjų observatorijos komandos organizuojamoje ekskursijoje po VU Idėjų observatoriją vasario mėnesį.
 
Ekskursijų datos:
  • Vasario 9 d. 16 val.
  • Vasario 15 d. 16 val.
  • Sausio 23 d. 16 val.
 
Vietų skaičius ribotas. Ekskursija įvyks susirinkus mažiausiai 4 lankytojams.
 
Kaina:
  • Suaugusiems - 8 eur/asm.
  • Studentams, moksleiviams - 2 eur/asm.
  • Senjorams - 4 eur/asm.
 

Pradžia: 2024-01-31 17:00
Pabaiga: 2024-01-31 18:00

AMM Lit. treč. 01.31 1

Kviečiame į Literatūrinį trečiadienį „Adomo Mickevičiaus poezijos įtaka tapytojo Kanuto Rusecko kūrybai“.

Kanutas Ruseckas - vienas žymiausių XIX a. Vilniaus meno mokyklos atstovų. Studijavo Vilniaus universitete. Buvo Jono Rustemo, Kazimiero Jelskio ir Juozapo Saunderso mokinys. Priklausė Spindulingųjų draugijai. Tobulinosi Paryžiuje ir Romoje. Jis nutapė daug religinių ir istorinių kompozicijų, portretų, peizažų, buitinio bei animalistinio žanrų paveikslų. Vilniuje didžiulio pasisekimo sulaukė buitinių paveikslų ciklas, kuriame vaizdavo lietuvių valstiečius.

Tapytojas gyveno ir kūrė tuo laikotarpiu, kai persekiojimai, trėmimai į Sibirą, Vilniaus universiteto, katalikiškų vienuolijų ir bažnyčių uždarymas virto žiauria XIX a. tarpsukiliminio Vilniaus tikrove. Ar įvykiai, kurių liudininkas Ruseckas buvo, rado atspindį jo kūryboje? Kokios metaforos užkoduotos dailininko 1844 m. Vilniuje sukurtame „Pjovėjos“ paveiksle, kuris įgijo „lietuviškosios Monos Lizos“ statusą? Kokia buvo Adomo Mickevičiaus poezijos įtaka dailininko kūrybai? Atsakymus į šiuos ir kitus klausimus sužinosite susitikimo metu.

Pranešėja: Vaida Ragėnaitė - Vilniaus dailės akademijos menotyros krypties doktorantė.

Renginys vyks sausio 31 d. 17 val. Adomo Mickevičiaus muziejaus Filomatų salėje (Bernardinų g. 11).

Renginys vyks lietuvių kalba.

 

[PL]

Zapraszamy Państwa na Środę Literacką „Wpływ poezji Adama Mickiewicza na twórczość Kanuta Rusieckiego”.

Kanuty Rusiecki jest jednym z najsłynniejszych przedstawicieli Wileńskiej Szkoły Artystycznej XIX wieku. Studiował na Uniwersytecie Wileńskim. Był uczniem Jana Rustema, Kazimierza Jelskiego i Józefa Saundersa. Kształcił się również w Paryżu i Rzymie. Należał do Towarzystwa Promienistych.  Malował kompozycje o charakterze religijnym i historycznym, portrety, pejzaże, obrazy rodzajowe i animalistyczne. Ogromnym sukcesem w Wilnie cieszył się cykl obrazów rodzajowych przedstawiających chłopów litewskich.

Malarz żył i tworzył w okresie, gdy prześladowania, zesłania na Syberię, zamknięcie Uniwersytetu Wileńskiego, klasztorów i kościołów katolickich zamieniły się w brutalne realia dziwiętnastowiecznego międzypowstaniowego Wilna. Czy wydarzenia, których był świadkiem Rusiecki, znalazły odzwierciedlenie w jego twórczości? Jakie metafory zakodowane są w namalowanym w Wilnie w 1844 roku obrazie „Żniwiarka”, który zyskał status „litewskiej Mony Lisy”? Jaki wpływ na twórczość artysty miała poezja Adama Mickiewicza? Odpowiedzi na te i inne pytania zostaną ujawnione podczas spotkania.

Autorka odczytu: Vaida Ragėnaitė - doktorantka kierunku studiów artystycznych Wileńskiej Akademii Sztuk Pięknych.

Spotkanie odbędzie się 31 stycznia o 17.00 w Sali Filomatów Muzeum Adama Mickiewicza (ul. Bernardyńska 11).

Spotkanie odbędzie się w jęz. litewskim.

Pradžia: 2024-01-18 16:00
Pabaiga: 2024-01-18 18:00
413979842 874257558036165 7452145859205605769 n
Observatorijų istorija Vilniaus universitete nukelia į XVIII a., kai 1753 m. buvo įsteigta astronomijos observatorija Vilniaus miesto centre – VU ansamblyje (įkūrėjas Tomas Žebrauskas). Ji buvo uždaryta carinės priespaudos laikotarpiu – 1883 m. Stebėjimai senajame pastate niekada nebuvo atnaujinti, o plečiantis Vilniaus miestui, šviesos vertė astronomus ieškoti nuošalesnių vietų.
 
1919 m. Vilniaus universitetą atidarius kaip lenkiškąjį Stepono Batoro universitetą, observatorijai buvo pasirinkta nauja vieta dabartinėje M. K. Čiurlionio gatvėje, nes tuo metu ji buvo laikyta Vilniaus priemiesčio dalimi. 1939 m. dėl didėjančio miesto apšvietimo ir prasidėjusio Antrojo Pasaulinio karo observatorijos veikla buvo sustabdyta.
 
Kviečiame lankytojus plačiau susipažinti su šios vietos istorija bei architektūra, pamatyti restauruotą, autentišką tarpukario laikų astrografą, pakilti į observatorijos bokštelius ir pasimėgauti supančia gamta.
 
Vietų skaičius ribotas.
 
 
Data:
Sausio 10 d. 16 val.
Sausio 18 d. 16 val.
Sausio 20 d. 12 val.
Sausio 26 d. 16 val.
 
Kaina:
Suaugusiems- 8 eur/asm.,
Studentams, moksleiviams - 2eur/asm.,
Senjorams 4 - eur/asm.
 
Apmokėjimas už ekskursiją galimas mokėjimo kortele Observatorijoje arba išankstiniu pavedimu.
 
Susitikimo vieta: VU Idėjų observatorija (M. K. Čiurlionio g. 29)
 
Dėl istorinio observatorijos pastato architektūros, patalpos yra pasiekiamos tik laiptais.
Dalis ekskursijos vyksta lauke, nešildomose patalpose.
 
Dėl išsamesnės informacijos galite kreiptis:

Pradžia: 2023-12-06 17:00
Pabaiga: 2023-12-06 18:00
amm 1206
Kviečiame į Literatūrinį trečiadienį „Simonas Daukantas ir Adomas Mickevičius: laikas ir asmenybės“.
 
Praėjusių amžių asmenybės geriausiai suvokiamos per epochų, kuriose jie gyveno ir dirbo, prizmes. Šiuo požiūriu labai svarbūs Vilniaus universiteto kursiokų Simono Daukanto ir Adomo Mickevičius, kiek vėliau – Simono Daukanto ir Pranciškaus Malevskio studijų metai, idėjos ir darbai. Filosofo Stasio Šalkauskio žodžiais galėtume pasakyti, kad A. Mickevičiaus kūryboje kaip niekur kitur atsispindi aukščiausias jo idealas – mesianistiškas prometėjizmas, kuriam reikalinga ne tik kūryba, bet ir pats gyvenimas, didesnis už parašytus veikalus. Tačiau ar tik A. Mickevičiui? Bandysime paieškoti atsakymo į šiuos ir kitus šių dienų visuomenei ne mažiau aktualius klausimus.
 
Pranešėja: Vida Girininkienė – istorikė, publicistė, gidė, vertėja.
 
Renginys vyks gruodžio 6 d. 17 val. Adomo Mickevičiaus muziejaus Filomatų salėje (Bernardinų g. 11).
 
Renginys vyks lietuvių kalba.
 
[PL]
Zapraszamy Państwa na Środę Literacką „Szymon Dowkont i Adam Mickiewicz: epoka i osobowości”.
 
Osobowości minionych wieków można najlepiej zrozumieć poprzez pryzmat epok, w których żyły i działały. Pod tym względem bardzo ważne są lata studiów, idee i dzieła studentów Uniwersytetu Wileńskiego Szymona Dowkonta i Adama Mickiewicza, nieco później – Szymona Dowkonta i Franciszka Malewskiego. Odwołując się do słów filozofa Stasysa Šalkauskisa, można rzec, że w twórczości Mickiewicza odzwierciedla się, jak nigdzie indziej, jego najwyższy ideał – mesjanistyczny prometeizm, który wymaga nie tylko twórczości, ale także życia większego niż dzieła napisane. Ale czy tylko dla Mickiewicza? Spróbujemy znaleźć odpowiedzi na te i inne pytania, nie mniej aktualne dla dzisiejszego społeczeństwa.
 
Autorka odczytu: Vida Girininkienė – historyk, publicysta, przewodnik, tłumacz.
 
Spotkanie odbędzie się 6 grudnia o 17.00 w Sali Filomatów Muzeum Adama Mickiewicza (ul. Bernardyńska 11).
 
Spotkanie odbędzie się w jęz. litewskim.
Puslapis 9 iš 16

Naujienos

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos Sutinku