Sidebar

Idėjų observatorijaLankymo informacija.

Vilniaus universiteto Idėjų observatorija – tai edukacijų, laisvalaikio ir mokslo komunikacijos erdvė unikalioje istorinės observatorijos komplekso vietoje Čiurlionio g. Nuo 2021 m. kuruojama Vilniaus universiteto muziejaus (VUM).

Observatorijų istorija Vilniaus universitete nukelia į XVIII a., kuomet 1753 m. buvo įsteigta astronomijos observatorija Vilniaus miesto centre – VU ansamblyje. Uždaryta ji buvo carinės priespaudos laikotarpiu – 1883 m. Stebėjimai senajame pastate niekada nebuvo atnaujinti, o besiplečiantis Vilniaus miestas savo šviesomis vertė astronomus ieškoti nuošalesnių vietų.

1919 m. Vilniaus universitetą atidarius kaip lenkiškąjį Stepono Batoro universitetą, naujos observatorijos statybų ėmėsi iš Krokuvos atvykęs astronomas Władysławas Dziewulskis (1878–1962). Buvo pasirinkta nauja vieta dabartinėje M. K. Čiurlionio gatvėje. Anuomet, tai buvo Vilniaus priemiestis. Naujos observatorijos statybos žymėjo naują astronomijos mokslo Vilniuje etapą.

 4

Observatorijos vadovas Władysławas Dziewulskis didžiajame observatorijos bokšte apie 1921–1925 m. Lenkijos mokslų akademijos archyvas Varšuvoje

Pirmasis, laikinas medinis observatorijos paviljonas pastatytas 1921 m. ir uždengtas 5 m skersmens astronominiu kupolu, ant specialios atraminės kolonos buvo sumontuotas Carl Zeiss firmos teleskopas. Plečiantis observatorijos tyrimams kartu statomi ir nauji pastatai. 1933 m. – baigtas statyti paviljonas su dviem bokšteliais,  1936 m. pastatytas Astronomų ir meteorologų namas, skirtas mokslininkų gyvenimui bei darbui.

f 2432 Obserwatorium astronomiczne na Zarzecu 1

Observatorijos didysis bokštas, meridianinio skritulio paviljonas ir paviljonas su vakariniu bokšteliu apie 1930 m. Torunės Mikalojaus Koperniko universiteto biblioteka

Astronomai čia vykdė dangaus kūnų mechanikos, mažųjų dangaus kūnų stebėjimus: kometų, meteorų, Mėnulio. Tačiau ryškiausią pėdsaką astronomijoje paliko atlikti sistemingi kintamųjų žvaigždžių stebėjimai ir fotografavimas, statistiniai judėjimo erdvėje tyrimai. Iki mūsų dienų išlikusios stiklo plokštelės liudija kruopštų astronomų darbą. Pirmaisiais veiklos metais prie observatorijos veikė Vilniaus meteorologinė stotis.

Vieną ryškiausių pėdsakų istorijoje paliko čia savo karjerą nuo 1927 m. pradėjusi astronomė Wilhelmina Iwanowska (1905–1999). Pirmoji moteris, apgynusi astronomijos mokslų disertaciją Lenkijoje ir Vilniuje pradėjusi žvaigždžių spektroskopijos tyrimus.

89

Wilhelmina Iwanowska (viduryje) kartu su studentėmis apie 1936–1939 m. Lenkijos mokslų akademijos archyvas Varšuvoje

Tyrimai jau nuo 1921 m. buvo skelbiami leidinyje „Bulletin de l’Observatoire astronomique de Wilno / „Biuletyn Obserwatorjum Astronomicznego w Wilnie“ (liet. „Vilniaus astronomijos observatorijos biuletenis“). Astronomijos observatorijos biuletenio leidybos poreikį lėmė kelios priežastys. Naujai įsikūrusiai observatorijai reikėjo sparčiau plėtoti ryšius su užsienio observatorijomis, keistis leidiniais ir plėsti observatorijos biblioteką.

Observatorijos veiklą sustabdė prasidėjęs Antrasis Pasaulinis karas. 1945 m. dalis observatorijoje dirbusių astronomų išvyko į Lenkiją ir Torunėje tęsė astronominius tyrimus. Observatorijos veikla buvo patikėta iš Kauno Vytauto Didžiojo universiteto atvykusiam astronomui Bernardui Kodačiui (1878–1959), o nuo 1944 m. jo mokiniui Pauliui Slavėnui (1901–1991). Šiuo laikotarpiu toliau plėtojama žvaigždžių astronomija. Astronomai Vytautas Straižys (1936–2021) ir Kazimieras Zdanavičius (1939–2021) šioje observatorijoje sukūrė septyniaspalvę fotometrinę sistemą, kuri pasaulyje žinoma kaip Vilniaus fotometrinė sistema, leidusi suklasifikuoti žvaigždes.

meteorit2 1 1

Astronomai Vytautas Žitkevičius (1933–2025) ir Vytautas Straižys laiko meteoritą apie 1960–1961 m. Danguolės Straižytės archyvas

Dabar VUM kuruojama observatorija tapo erdve, siūlančia nedidelėms grupėms pritaikytas, tiksliųjų, gamtos, socialinių ir humanitarinių mokslo pažinimo veiklas, įtraukiančias naujus metodus, skatinančia pažinti mokslą ir už jo slypinčią kūrybą kasdienybėje. Kitaip nei kitos mokslo komunikacijos vietos, Idėjų observatorija suteikia galimybę įgyvendinti meno ir mokslo sintezės veiklas bei atrasti naujus idėjų kūrimo ir realizavimo procesus.